Atsiliepimai
Aprašymas
Kas ketveri metai Plungėje vykstanti Pasaulio žemaičių dailės paroda suburia po įvairias šalis pasklidusius, tačiau su Žemaitija savo tapatybę siejančius kūrėjus ir primena išskirtinę šio regiono vietą Lietuvos kultūros gyvenime. Parodos organizatorius, Žemaičių dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Lietuvos kultūros tyrimų institutu bei partneriais, inicijavo šį mokslinių straipsnių rinkinį, kuriame Žemaitijos kultūros istorija nagrinėjama per asmenybių gyvenimus, kūrybą, visuomeninę veiklą ir jų paliktus pėdsakus kolektyvinėje atmintyje.
Leidinyje istorikai, literatūros ir dailės tyrėjai analizuoja skirtingų epochų veikėjų reikšmę Žemaitijos kultūros raidai. Skaitytojai supažindinami su jėzuito Antano Ignaco Vildės, istoriko Zenono Ivinskio, etnografo Igno Končiaus, kraštotyrininkės Eleonoros Ravickienės ir kitų asmenybių indėliu, naujai pažvelgiama į menininkų Juozapo Oleškevičiaus, Kristijono Juozapo Štapelerio ir Antano Ramanausko kūrybinį palikimą, aptariama legendinių bei fikcinių Žemaitijos herojų recepcija ir vieta regiono atminties kultūroje.
Straipsnių rinkinys atskleidžia, kad Žemaitijos kultūra yra neatsiejama Lietuvos kultūros istorijos dalis, o regiono asmenybių, idėjų ir kultūrinių procesų pažinimas leidžia geriau suprasti platesnius nacionalinės kultūros raidos kontekstus. Šis leidinys pradeda naują mokslinių leidinių seriją „Studia Samogitica“, kurios tikslas yra telkti tyrėjus ir atminties institucijas Žemaitijos studijoms, skatinti kūrybišką požiūrį į regiono paveldą ir prisidėti prie visuomenės kultūrinio ugdymo.
Skirta mokslininkams, studentams, kultūros paveldo specialistams ir visiems, besidomintiems Žemaitijos istorija, kultūra bei jos savitumu Lietuvos ir Baltijos regiono kontekste.
Kas ketveri metai Plungėje vykstanti Pasaulio žemaičių dailės paroda suburia po įvairias šalis pasklidusius, tačiau su Žemaitija savo tapatybę siejančius kūrėjus ir primena išskirtinę šio regiono vietą Lietuvos kultūros gyvenime. Parodos organizatorius, Žemaičių dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Lietuvos kultūros tyrimų institutu bei partneriais, inicijavo šį mokslinių straipsnių rinkinį, kuriame Žemaitijos kultūros istorija nagrinėjama per asmenybių gyvenimus, kūrybą, visuomeninę veiklą ir jų paliktus pėdsakus kolektyvinėje atmintyje.
Leidinyje istorikai, literatūros ir dailės tyrėjai analizuoja skirtingų epochų veikėjų reikšmę Žemaitijos kultūros raidai. Skaitytojai supažindinami su jėzuito Antano Ignaco Vildės, istoriko Zenono Ivinskio, etnografo Igno Končiaus, kraštotyrininkės Eleonoros Ravickienės ir kitų asmenybių indėliu, naujai pažvelgiama į menininkų Juozapo Oleškevičiaus, Kristijono Juozapo Štapelerio ir Antano Ramanausko kūrybinį palikimą, aptariama legendinių bei fikcinių Žemaitijos herojų recepcija ir vieta regiono atminties kultūroje.
Straipsnių rinkinys atskleidžia, kad Žemaitijos kultūra yra neatsiejama Lietuvos kultūros istorijos dalis, o regiono asmenybių, idėjų ir kultūrinių procesų pažinimas leidžia geriau suprasti platesnius nacionalinės kultūros raidos kontekstus. Šis leidinys pradeda naują mokslinių leidinių seriją „Studia Samogitica“, kurios tikslas yra telkti tyrėjus ir atminties institucijas Žemaitijos studijoms, skatinti kūrybišką požiūrį į regiono paveldą ir prisidėti prie visuomenės kultūrinio ugdymo.
Skirta mokslininkams, studentams, kultūros paveldo specialistams ir visiems, besidomintiems Žemaitijos istorija, kultūra bei jos savitumu Lietuvos ir Baltijos regiono kontekste.
Atsiliepimai